- pakankas
- pãkankas sm. ppr. pl. (3b) Tvr, Lp, Trgn, Rk, pakañkas (2) Švnč 1. virvė ar grandinė branktui prie akėčių, jungui prie žagrės pritvirtinti: Nutrūko akėčių pãkankas Rš. Pakankaĩ supuvę Ktk. Suriša pakankais žagrę su jungu Kb. Abiem jungam reikia naujų pakankų̃ Ds. 2. virvutė staklių pakojoms pririšti: Ot nuvijo pãkankus – vos tik pakoję mini, tuoj jie ir trūksta! Plš.
Dictionary of the Lithuanian Language.